Europos įmonių skaitmenizavimą spartins PhotonHUB ir PULSATE
Kovo 23 d. vykęs nuotolinis #EUIndustryWeek renginys „Inovacijos ir fotonikos technologijos – Jūs galite!“ sulaukė susidomėjimo tiek Lietuvos, tiek užsienio atstovų. Renginio metu buvo pristatyti du europiniai projektai PULSATE ir PhotonHUB, suteikiantys galimybę mažomis bei vidutinėms pramonės įmonėms gauti prieigą prie stipriausių Europos kompetencijos centų, gauti konsultacijas bei finansavimą lazerinių ar fotonikos technologijų diegimui modernizuojant gamybos procesus ar produktus. Pasak Europos fotonikos pramonės konsorciumo (EPIC) projektų vadovės Francesca Moglia, šis renginys nuostabus tuo, kad suvedė Europos šalis svarbiam, bendram tikslui.
PhotonHUB ir PULSATE – atsivėrusios galimybės skaitmenizavimui spartinti
Renginio dalyvius pasveikinusi LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, akcentavo fotonikos svarbą Lietuvos pramonės skaitmenizavimo procesuose bei aukštos vertės darbo vietų kūrime. Kaip didelį pasiekimą, viceministrė įvardino skaitmenizavimo centrų įkūrimą Lietuvoje, kurių pagrindinė užduotis yra skatinti pramonės įmones diegti pažangias technologijas savo gamybos procesuose tuo kuriant didelę vertę Lietuvos ekonomikai.
Hugo Thienpoint, „PhotonHub Europe: One-Stop-Shop Open Access to Photonics Innovation Support for a Digital Europe“ koordinatorius, dalyviams pristatė konsorciumo bei projekto pagrindinius tikslus: fotonikos technologijų pagalba stiprinti Europos MVĮ konkurencingumą bei įtaką Europos ekonomikai. PhotonHub Europe – vieno langelio principu veikiantis skaitmeninis inovacijų centras, sutelkęs geriausius Europos fotonikos srities ekspertus bei aukščiausio lygio technologijas, neabejotinai taps didžiausiu traukos centru visos Europos pažangioms pramonės MVĮ, ypač veikiančioms medicinos, saugumo, maisto, automobilių, žemės ūkio, telekomunikacijų, tekstilės sektoriuose.
Europos įmonėms dideles galimybes atveria ir kitas ES H2020 konsorciumas – PULSATE: „Fostering the PAN – European infrastructure for empowering SMEs digital competences in laser-based advanced and additive manufacturing“. PULSATE yra PAN-Europinė infrastuktūra, skirta skatinti lazeriais paremtų pažangių ir pridėtinės gamybos technologijų (LBAAM – Laser-Based Advanced and Additive Manufacturing) diegimą, kurios sustiprins MVĮ ir šiek tiek didesnių įmonių skaitmeninę kompetenciją. Šio projekto koordinatorius Pablo M Romero teigia, kad daugeliui įmonių trūksta žinių, kaip lazerinės technologijos gali jiems padėti. Taip pat jos bijo pokyčių transformuojant gamybą bei darbuotojų kompetencijas. Vienas iš projekto uždavinių – sumažinti įmonių patiriamą stresą teikiant joms pagalbą perorganizuojant veiklas į didesnę pridėtinę vertę kuriančias. Taip pat gerųjų praktikų pavyzdžių ir sėkmės istorijų, skatinančių šią transformaciją, viešinimas, tikimąsi, prisidės prie įmonių supratimo apie lazerinių technologijų kuriamas galimybes didinimą.
FTMC Lazerinių technologijų skyriaus (LTS) vadovas dr. Gediminas Račiukaitis renginio dalyvius supažindino su skaitmeninių inovacijų centro LaserLT DIH veiklų sritimis bei branduoliu – FTMC LTS, LITEK™, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parku (FIMTP). LaserLT DIH yra vieno langelio principu veikiantis technologinis skaitmeninis inovacijų centras Lietuvoje, suteikiantis prieigą prie naujausių su fotonika susijusių žinių bei technologijų, skirtų stiprinti verslą, skaitmeninant gamybos procesus, produktus ir paslaugas. Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris priklauso PhotonHUB Europe konsorciumui, tuo tarpu FTMC LTS – PULSATE. G. Račiukaičio pranešime buvo apžvelgtos FTMC Lazerinių technologijų skyriaus kompetencijos, įgyvendinti tarptautiniai projektai bei pasiekti rezultatai.
Nuotolinio renginio metu dalyviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su kaimynės Lenkijos, PhotonHUB partnerės, fotonikos sektoriaus pagrindinėmis veiklos kryptimis bei pasiekimais. Apžvalgą pristatė Adam Piotrowski, „Polish Technological Platform on Photonics“ prezidentas. Dėka dinamiškos optoelektronikos ir fotonikos plėtros rezultatų, kaimyninė šalis gali pasigirti inovatyviais produktais, skirtais naudoti tiek pramonėje, tiek mokslo srityje. Tikimasi, kad šis renginys tik pirmas žingsnis, atveriantis galimybes sėkmingam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui fotonikos srityje.
Fotonika. Tendencijos ir ateitis
„Didžiulės inovacijos ateina. Kiekvienas fotonas dabar yra svarbus labiau nei bet kada“- savo pristatymą pradėjo Jose Pozo, EPIC inovacijų ir technologijų direktorius, akcentuodamas fotonikos svarbą pramonės transformacijose. „Kvantinės technologijos jau ne ateitis, o dabartis. Jų dėka tobulėjantys sensoriai svarbią įtaką turės automobilių pramonės, aviacijos, saugumo, medicinos, transporto pramonės , skaitmeninės ekonomikos transformacijai“ – akcentavo jis. Pranešėjas ne kartą akcentavo kasdien fotonikos technologijomis sukuriamą vis didesnę pridėtinę vertę inovacijoms.
Technologijų raidą savo pasakojimu pagrindė vienos didžiausios Lietuvos lazerių gamintojos „Šviesos Konversija“ pramonės rinkos plėtros vadovas Ulrich Hoechner. Nuo didelių bei brangių lazerinių sistemų praėjusio šimtmečio pabaigoje, iki šių dienų kompaktiškų bei ženkliai pigesnių skaidulinių lazerių, pritaikomų įvairiose pramonės srityse – pristatydamas lazerio vystymosi istoriją bei jo kelią pramonės link pasakojo U. Hoechner. UAB EKSPLA, pažangių lazerių ir lazerinių sistemų gamintojos, direktorius Kęstutis Jasiūnas renginio dalyvius supažindino kaip galingi moksliniais lazeriai tobulinat technologijas laikui bėgant buvo sėkmingai transformuoti į kompaktiškus, ypač gerai pritaikomus medicinos srityje.
Kaip turi vystytis Lietuvos lazerinių technologijų verslas ateityje? Kokios sąlygos MVĮ yra būtinos tapti konkurencingai globalioje rinkoje? Savo žiniomis, vizijomis bei sėkmės istorijomis pasidalino Alvydas Žabolis, žymus investuotojas į skaitmenines bei švariąsias technologijas ir miestų vystymą. Kaip didžiausią pasaulinio konkurencingumo garantą investuotojas akcentavo lazerinėmis technologijomis grįsto galutinio produkto gamybą Lietuvoje. A. Žabolio nuomone, visa tai sukurtų didžiulę pridėtinę vertę ne tik šalies fotonikos sektoriui, bet ir visai ekonomikai.
Gerosios praktikos pavyzdžiai – paskata tobulėti
Dalis renginio buvo skirta kontaktų mezgimui bei patirties dalijimuisi. Renginio metu savo inovatyvius produktus bei technologijas, sukurtus lazerinių technologijų pagalba, pristatė tokios žymios Lietuvos įmonės kaip Evana Technologies (E. Vanagas) bei Integrated Optics (E. Pabrėža). Idėjomis, kaip fotonika ar lazerinės technologijos galėtų padėti sukurti konkrečius naujus produktus robotikos bei dezinfekavimo srityje, pristatė J. Vasylius (Industrial Robotics) bei M. Jasiulevičius (BaltLED). kokią vertę sukūrė technologijų optimizacija panaudojant 3D spausdinimą. Ispanijos įmonės New Infrared Technologies, gaminančios pramonei MWIR kameras lazerinių procesų realiu laiku kontrolei, atstovas Rodrigo Linares Harrero pasidžiaugė sėkmingai įgyvendintu tarptautiniu projektu, kuris leido įsigyti lazerinę suvirinimo įrangą gamybai optimizuoti. Airijos fotonikos MVĮ „Pilot Photonics“, mikroschemų bei integruotų optoelektroninių modulių gamintoja, pasinaudojusi ACTPHAST projekto finansavimu, gavo paramą savo technologijų tobulinimui. Pasak įmonės atstovo Frank Smyth, projektas taip suteikė galimybę susirasti reikiamų partnerių bei gauti ekspertų konsultacijas. Visa tai pagreitino produktų patekimą į rinką. Visi dalyviai vienbalsiai teigė, kad fotonikos technologijos, į tinklą susibūrę kompetencijų centrai bei įmonėms skiriamas finansavimas yra raktas į sėkmę, siekiant rinkai pateikti naujus, konkurencingus produktus.
Renginio dalyviams buvo suteikta išsami informacija kaip pasinaudoti projektų PhotonHUB ir PULSATE teikiamomis paslaugomis bei finansavimo galimybėmis. Apvalaus stalo diskusijos metu dalyviai diskutavo apie įmonėms įsivaizduojamus barjerus bei baimes ieškoti fotonikos technologijomis grįstų sprendimų, didesnį įtraukimą dalyvaujant eksperimentinėse veiklose, skatinant diegtis naujausias lazerines ar fotonikos technologijas.
Renginio įrašą galima peržiūrėti čia: